- gaubėti
- gaubė́ti, gaũbi (gaũbia), -ė́jo tr., intr. apsigaubus būti: Visos dabar gaũbia (nešioja) skaras skersai, o aš senoviškai su lape (triragiškai sulenktą) Slm. Kuria skara piemenė gaubė́jo Š. Ji apsisupo skepeta, kur gaubėjo rš. Ji dažnai gaubė́davo tokia laũmine (ruožuota) skara Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.